It's all about me. (or is it?)

Bijau ne pasaulio ir to kaip jis greitai keičiasi. Bijau to, kuo tapau jam besikeičiant. Oh yea, kk. Iš daugumos žmonių, su kuriais tik, tik pradedu bendrauti girdžiu vieną ir tapatį `kol Tavęs nepažinojau, atrodei labai pasikėlusi, bet dabar kai pagaliau pažinau Tave, nuomonė iškarto pasikeitė`. Kodėl? Kodėl tiek daug žmonių mano,kad aš pasikėlusi? Niekada, niekada gyvenime nesužinosiu į šį klausimą atsakymo, na tikriausiai. Kokia aš būnų kai man yra bloga diena? Vadovaujanti, mažiau atlaidi, snobė, jaučiuosi beviltiškai ir užpulta kažkieno, matau tik blogają situacijos pusę. Žinau, mano charakteris yra sunkus. Net labai sunkus, esu begalo užsispyrusi ir visada siekiu savo. Labai, labai esu išranki vaikinams, draugams, pomėgiams ir etc. Galbūt per savo tokį sušiktą charakterį ir praradau sau labai, labai svarbų žmogų. Bet yra kaip yra. Reiškias jam nebuvau tokia svarbi, kad negalėjo prisitaikyti prie mano charakerio. Tokie jau Męs- Ožiaragiai. Viena mano pusė sako `ei Tu, durne, grįžk ir pasakyk tai ką galvoji, tu be to žmogaus- ne Tu.` O kita `nerašyk, neskambink, nekalbėk, tiesiog pamiršk. Tai bus ne tau geriau, o tam žmogui. Atsigręšk, pažiūrėk. Matai? Laimiga ir be Tavęs, Tu neįvertini tai ko turi ir ką gauni. Atstok. Ir yeah žinoma, aš už antrąją pusę. Gal tai ir kvaila? Bet tai gyvenimas. Ir Tu, taip žinau,kad skaitai, kad ir kas mums nutiko,žinok, su Tavimi prabėgo geriausios mano akimirkos, visada Tave prisiminsiu tik geru žodžiu, tikiuosi ir Tu mane. Ir Tau milijonas atsiprašymų už tiek daug sugadintų Tavo dienų, apgailestauju. ` Every story has an end, but in life, every ending is just a new beginning.` Kad ir kaip Tau būtų sunku, judėti į prieki reikia, norint būti laimingam žmogumi, Tu turi kovoti dėl tos laimės iš visų jėgų. Gerai, toliau apie mane. Mane lengva gan suerzinti, mėgstu lietuvišką repą, man patinka kai repuojantis žmogus nepasako visko iki galo ir kiekvienas savaip suprantame ką jis norėjo pasakyti savo žodžiais. Patinka skaityti knygas, dievinu blogo rašymą, turiu pačius geriausius pasaulyje draugus, turiu pačią nuostabiausią pasaulyje Mamyte, kuri dėl manęs atiduotų viską. Aš ją labai, labai mylių, begalo. Turiu šuniuką vardu-Bartas. Mėgstu naktimis, kai neina užmigti žiūrėti serialus. Dabar pradėjau žiūrėti `skins`, labai įtraukiantis ir įdomus, na gal ne kiekvienam įkandamas. Labai kompleksuoju dėl savo kojų, labai. Laikausi duoto žodžio, baimės valdo mano gyvenimą, kartais noriu išnykti. Na šiandienai gana, tikiuosi bent trupinėlį mane pažinote.
xxx.

Different day. Same shit.

Aš sapnavau apie Tave aną naktį. Mes buvome tokie laimingi būdami kartu. Bet tada, aš pabudau ir vėl sugrįžau į realų gyvenimą. Kuriame nėra viskas taip gražu ir spalvota kaip,kad buvo sapne. Bėgant laikui kaip pasikeičia draugų ratas, draugai tampa priešais, priešai draugais. O dar prieš kelis metus nebūčiau pagalvojusi,kad mane paliks tie žmonės kurie man taip daug kažkada reiškė. Atrodo vieną minutę gyvenimas slysta man iš rankų, BET tada suvokiu. Kad turiu draugų, kuriems aš DAR reikalinga, ne visiems žinoma. Nekenčių tokių momentų kai Tu taip nori parašyti žmogui, bet žinai,kad jam ir be Tavęs yra gerai. O taip ranka kyla rašyti... Galiausiai prisigalvoji įvairiausių neigiamų minčių ir NEPARAŠAI. O,kad kai kurie žmonės žinotų kokie jie man svarbūs, ir kaip man Jų reikia savo gyvenime. Tikriausiai niekada to ir nebesužinos.
Night, nigt. xxx

Nevermind...

Dabar supratau kada būtent atsiranda noras rašyti į blogą. O žinote kada? Tada kai Tau nėra nuotaikos ir neturi kam išsipasakoti. Taip būtent tada. Tokios akimirkos yra sunkiausios gyvenime. Bent galiu čia išlieti savo mintis. Nors žinoma daugiau nei pusę nutyliu, nes tai ganėtinai asmeniška. Būna dienų,kad pagalvoju `Kas būtų jei mano blogas būtų privatus. Rašyčiau viską, ką norėčiau parašyti, nebijočiau nieko. Galėčiau parašyti įvairiausias savo mintis, asmeniškus dalykus ir etc. Ir tada *booom. Blogas viešas. Visi mato, visi skaito. Vieni juokiasi, kiti verkia. Visi sužino tiesą ką ir kaip blogai apie juos galvoju. Ką aplamai galvoju. Tikriausiai tą pačią dieną, kai jis būtų atslaptinas, aš bijočiau net į viešumą išlysti. ` Gerai, gerai gana. Manau per daug jau persižiūrėjau `awkward`. Ne. Šito serialo niekada nebus per daug. Su lyg nauja serija, man vis negana. Ar ir Jums būna tokių dienų,kai kiekvienas garsas Jus nervina, ignoruojate žinutes, norite būti vieni užsidare savo kambaryje? O man būna. Ypač dabar. Kai pagaliau supratau vieną. Negalima aklai pasitikėti visais žmonėmis.Netgi tais, kuriais pasitiki visu 100%, nes Jie, būtent jie- gali Tave *apipisti* (atsiprašau už tokį išsireiškimą) visu 110%. Tu tam žmogui patiki savo paslaptis, jis įgauna Tavo pasitikėjimą, puikiai su juo leidi laiką, juokas pro ašaras, nuostabūs vasaros vakarai, dienos ir rytai. Atrodo dar vakar viskas buvo kaip seniau, o dabar nebepažįstu tikrojo veido. Kaip žmonės greitai pasikeičia dėl kitų žmonių ir gaila, kad ne į gerąją pusę. Žinoma aš nekalbu apie visus, šiuo atvėju imu savajį variantą. Ko dabar man labiausiai gaila tai laiko. Kodėl laiko? Nes taip padovanojau dalelę savo gyvenimo, kurios niekada neatgausi. Na bet, kaip sakomą "Reikia mokėti užversti nuobodžią knygą, išeiti iš prasto kino filmo ir išsiskirti su tais, kurie Tavęs nevertina."
Night, night. xxx.

Cozy friday.

Labutis skaitytojai! Eh, vis dar nesugalvojai ir kaip į Jumis kreiptis taip mielaai, gal sakau padėsit? (hihi). Neturiu itin daug ko ir papasakoti, yuuup gaila, žinau. :( Kaip aš jau laukiu Kalėdų, pagaliau va šiandieną, kai atvažiavo Fausta (mano puseserė), įsijungėm kalėdinę muziką ir puošėm eglutę, buvo taaaip faina omaaigad.... Atrodo toks menkas ir mažas dalykėlis `puošti eglutę`, bet man tai suteikė tiek jaukumo, džiaugsmo ir laaaimės, kad vajetiuuus xixi ^^ Dabar namie iškarto jaukiau, tos lemputės, eglutė iškarto Kalėdų nuotaika atsiranda! Nusipirkau advento kalendoriuką su Smurfiukaais, toks mielutis buvo, tai net negalėjau nenusipirkti! Ir pačią pirmą dieną jau galėjau suvalgyti NET 5 šokoladukus hahaha (devil) . Pastarosiomis dienomis esu pasimetusi jausmuose, taip, būtent jausmuose. Supraskite kaip norite. Kaip oras pas Jus? Pas mane tai stogus drąsko, šalta, vėjas toks didžiuuulis,kad manęs šiandien vos nenušė kai ėjau į mokyklą ir vos nesulaužė mano milžiniško, gražaus skėtuko. Blogas dėdė vėjas, liabaaai.... Šiam vakarui vat tiek, mažą trupiniuką parašiau, vis kažkas! O Jūs taip pat nemiegokite ir pasipuoškite eglutes, jaukumas kaip mat atsiras! 
Night, night. xxx

shit happens

Labas naktis, mieli skaitytojai.

Norėčiau sugalvoti kaip įdomiau į Jus kreiptis, bet nesugalvoju kaip. Na nieko gal vėliau šaus į galvą kokia kvaila, bet kartu ir miela mintis (chi,chi).  Pastarosiomis dienomis jaučiausi žiaaauriai pavargusi ir neišsimiegojusi, kas nebūdinga man -_-, tai net pačiai keista KODĖL visa tai. Gal dėl oro? O gal dėl pagaliau atėjusios ŽIEMOOOS? Ar Jūs jaučiate žiemą? Aš tai visiškai dar ne... Pasiilgau tos kalėdinės nuotaikos liaabai, liaaabai. Kai už lango pūga, šalta, o Tu sau guli šiltoje lovoje, su laptopu, šiltom kojinytėm ir beabejo apsikabines kakavos puodelį. (mmm) KALĖDOS. Kūčiukai, mandarinai, dovanos, kalėdų senelis, atostogos. Bent kažkiek nuo tos sušiktos mokyklos pailsėsime pagaliau. Praeis šios šventės ir tada visi lauksime tos pačios šilčiausios ir gražiausios Vasarytės. Na o dabar trupučiuką nukrypsiu nuo temos ir parašysiu kagi aš nuveikiau per šį savaitgaliuką. Pas mus buvo eglutės įžiebimas, su draugėmis susitikome ir nuėjome. Nieko ypatingo nepamatėme, asmeniškai aš esu nusivylusi tuo visu renginiu ir pačia eglute. Nieko geresnio negalėjo sugalvoti, ta eglė jau tokia paprasta... Visiškai Palangiškiams originalumo trūksta (meh). Baigėsi `šventė` grįžome visos sušalusios, nes jau orai tokie šaalti siaubas. Kitą dieną susitikau su Jule (jei dar ne visi žinote, tai ji mano geriausė draugė, tai nenustebkite,kad ją ganėtinai dažnokai paminėsiu šiame bloge, nes ta višta užima daugiau nei pusę mano gyvenimo) niekur, net nosies į kiemą nekišom, nes buvo velniškai šaltą, šalčiau nei ana dien. Truputi pasibuvom pas mane ir ji išvažiavo į Klaipėdą, o aš išėjau susikti su draugu. Buvo nežmoniškai šalta, bet pagalvojau `aaai geriau nei sėdėti namie ir drybsoti prie pc`. Nuėjome iki jūros, ten buvo labai šalta, tamsoje labai gražiai atrodė tiltas, norėjau nufotografuoti, bet gavosi tik šviečiančios lempos, tiesiog cool... :) Sušalę ėjome pasivaikščioti į meilės alėją ir ten padarėm porą nuotraukyčių (hihi). O tada pradėjo lyti, tai palydėjo mane namo. Per tą lietų grįžau visa šlapia ir sušalusi. Nejaučiau rankų pirštų. Atrodo apie 15min laukiau kol jie sušils ir galėsiu juos normaliai valdyti (haha) ne, ne nejuokinga. Užsukau pas močiutę, ten aišku pavalgiau torčiuką, bandelę nu kaip priklauso pas močiutę nuėjus... :)))) Pažiūrėjau TV ir išgirdau už spintos krebždėjimą eglutės dėžėje. Ištraukiau tą dėžę, atidariau ir taip *baaaaaaaaaaaaaam* peliukas toks mažas, pilkas iššoko. Man vos širdis pro burną neiškrito iš to išgasčio siaaaubaas. Nes tas momentas kai tas peliukas iššoko truko taip greitai,kad tik vieną kartą ir mirktelkt spėjau. Ir taip jo neberadau ir net nepamačiau kur pasilėpė kvailiukas. Prigąsdinau močiutę,kad kai ji mėgos jai ant galvos tas peliukas laipios ir į nosį įkas,su lyg šiaip žodžiais išėjau namučio.
Night, night. xxx

Bonjour!

Oh hello. Tikriausiai manęs jau pasiilgote, na bent tikiuosi... (hah). Gan ilgokai svarsčiau - pradėti rašytį blogą, ar ne. BET. Kaip matote aš ir vėl su jumis ČIA, ir niekur kitur. Tikriausiai Jums visiems labai įdomu kodėl visgi nusprendžiau rašyti. Galbūt ir keista, galbūt ir ne, BET. Žiūrėjau seriala `awkward` (tarp kitko labai įdomus ir jaunatviškas serialas kūri patarčiau pažiūrėti visiems kas dar nematėte, velniškai įdomus ir įtraukiantis)šis serialas yra apie merginą, kuri kovoja su savo asmenybe, rašo blogą ir aplamai rodomas visos mokyklos gyvenimas, meilės, išgyvenimai ir panašiai na visas paauglystės laikotarpis. Dėka šio serialo aš esu čia ir rašau jums. Jis tiesiog mane įkvėpė ir net pati ranka kyla dabar rašyti (pagaliau). Labai pasiilgau šito rašymo, minčių perteikimo Jums, išsipasakojimu, linksmų, bei ne itink linksmų akimirkų. Tikriausiai ne aš viena karts nuo karto pagalvoju, `o koks būtų gyvenimas jei gyvenčiau ne Lietuvoje. Ar pritapčiau prie visiškai kitos aplinkos, žmonių, mokyklos ir visa kita.` Tiesa pasakius labai norėčiau pagyventi kokius metus Amerikoje ir pasižiūrėti kaip ten kas. Tikriausiai ten net į mokyklą su noru eičiau, žmonės draugiškesni, netoleruoja patyčių, Jiems nesvarbu kaip Tu atrodai, kaip esi apsirengęs ar kokia Tavo finansinė padėtis. Bet kas įdomiausia man tai MOKYKLA. Tikriausiai ten viskas kaip filmuose ar serialuose. Tie `populiariųjų` būreliai, palaikymo komandos šokėjos, futbolininkai, pamokos, valgyklos ir etc. KODĖL Lietuvoje negali būti viskas taip...? Why? (meh). Gana čia fantazuoti, laikas miegoti, rytoi į mokyklą ir pagaliau ilgai lauktas PENKTADIENIS! Laukia sunkus rytas.
Night, night.
xx